Meilė „Scanoramoje“
Liūdnokas nespalvotas olandų režisieriaus Peterio Hoogendoorno filmas „Pasenusi žuvis“ atliepė tokią pat pirmos „Scanoramos“ dienos atmosferą – potamsė antro aukšto fojė su pasieniais išdėliotais sėdmaišiais šventine nuotaika nespinduliavo; daugelis…
Įsivaizduojamybė su DI
Maloniu šių metų „Scanoramos“ atradimu tapo „Gailestingumas“ (rež. Alain Guiraudie, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, 2024): homoerotinė komedija ir drama. Žodis „nuaras“ festivalio aprašymuose ir recenzijose buvo pavartotas bent kelis kartus (regis,…
Iš bloknoto (50)
Vienas pačių svarbiausių spalio mėnesio kultūrinių įvykių (greta daugybės kitų) – Liudo Truikio jubiliejinė paroda M. K. Čiurlionio muziejuje, pavadinta paties dailininko žodžiais „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“.
Atminties flažoletai
Prieš konferenciją socialiniuose tinkluose pasipylė pasišaipymai iš internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusio teksto, kur viena iš REDOS pranešėjų pasakoja apie „operavimą kalba“. Bet nejuokinga pagalvojus, kad ateity panašia naujakalbe greičiausiai šnekės dauguma…
Apie bandymą prisiminti, kurie dabar metai
Turbūt nebūsiu vienintelė (ir dėl to jaučianti keistą kaltę), kuriai ne vienus metus pamokose ir mokykliniuose minėjimuose dėstomi istoriniai faktai apie sovietines represijas Lietuvoje sukeldavo panašias emocijas kaip nacionalsocialistų žiaurumai Vokietijoje, kultūrinė revoliucija Kinijoje ar Bulvių badas Airijoje.
Kalbos politika ir / ar apolitika
Dažnai pasakoma, kad taisyklinga kalba turi būti prestižo dalykas. Visiškai su tuo sutinku. Tačiau prestižas įgyjamas ne draudimais bei reguliavimu ir ne viršininkų akyse. Anglams Oxford English yra prestižinė ir dar neseniai buvo manoma, kad viešajame gyvenime daug nepasieksi, jeigu kalbi cockney. Bet tai gyvuoja veikiau snobizmo negu draudimų pagrindu.
Kam priklauso pavardė
Populiacijai augant, tankėjant ir maišantis, prireikė daugiau įrankių visuomenei organizuoti. Būtent šių procesų kontekste pavardės tapo būtinos ne tik asmeniui, bet ir jo šeimai, šeiminiams ryšiams (ir – svarbiausia – įsipareigojimams) identifikuoti.
Hemingway’us apie karą ir jo pasekmes
Šrapnelio nuolaužą drauge su saujele kitų „talismanų“, tarkim, žiedu su kulkos fragmentu, Hemingway’us laikė nedidukėje odinėje piniginėje. Panašiai širdyje jis nešiojo ir savo karo patirtį, visą gyvenimą entuziastingai domėjosi karu ir karo pasekmėmis jį išgyvenusiesiems.
Biografijos kelias
Istoriko atsakas: NE!!!
Kaip versti grybavimą?
Grybavimo strategijos padeda rašyti. Kaip jau buvo minėta, kartais reikia sunkiai dirbti, kad „užaugintum turinį“, iš kurio paskui reikia kantriai išrankioti kirminus, kartais gelbsti klaidžiojimas ir džiaugsmas suradus bet ką, kas pasitaiko kelyje, o kartais reikia susilieti su tema ir gyventi kartu su ja, kad pasiektum rezultatą.
Poezija: dienoraštis? laikraštis?
Turbūt kokia trumpa anotacija, kad spalio „Metuose“ Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių ciklas – kūnas yra mano dienoraštis; įdomu, pagalvojau, juk dienoraštiškumas kaip rašto intymumas budi poezijos podirviuose. Bet tokioje poezijoje, kokią rašo Giedrė Kazlauskaitė, ir dienoraštiškumas turėtų transformuotis.
Ar tai poezija?
Ilona Witkowska – jaunosios kartos lenkų poetė, išleidusi tris poezijos knygas ir įsitvirtinusi lenkų literatūros lauke. Knyga „kur mano vaikai?“ skatina ne tik apsvarstyti žanro ribas, bet ir kelti klausimą, kas yra poezija.
Dūmas
Nesmagu pripažinti
Kad už visą pasaulio sveikatą
Gražesni industrinio kamino dūmai
Apželdinsime Niujorką
Tad ruoškis, tik nepamiršk
pasiimti daigų ir sėklų,
dešimt laivų su juodžemiu puriu,
dešimt vaisingų lietaus debesų,
dešimt derlingų mėnulio fazių,
šimtą vėjų nuo Kuržemės kranto!
Apie kritiką
Negirdėjau, kad kuris nors lietuvių poetas girtųsi plačiu skaitytojų ratu, tad kokia žinia siunčiama potencialiems poezijos gerbėjams, spaudoje perskaičiusiems, kad profesionaliosios poezijos festivalyje daugiau nei pusė apdovanojimų neišdalyta, nes nebuvo vertų jų gauti?
Ašaros
Sunku pasakyti, dėl ko pati gyvenime verkiau daugiausia, išskyrus artimojo mirtį… Daug ašarų pralieta iš nepatenkinto egoizmo ir tarpusavio nesusipratimų. Labiausiai virkdo ne vidiniai išgyvenimai, o netikėta kito invazija į juos. Meilė, kurioje jautiesi lyg maldaujanti elgeta, nes šitaip jaustis verčia dvilypis nepasotinamas išdidumas: kai nieko nebūna gana.
Trys dienos iki…
Liepsna plito, kol plisti nebeliko kur. Nuo stačių bažnyčios laiptų vienoje pusėje, iki vejos, gatvės, susigrūdusios minios kitoje – aikštė skendėjo ugnyje. Užgimusi lauželiu dainoms ir saulėlydžio palydai, ji staiga, be paliepimo ar instrukcijų, ėmė masiškai traukti miestiečius.
Dužęs Džimio Daiso gyvenimas
Kartą buvau gyvas, bet trumpai. Nors nesu tikras, ar skaitosi: tai vyko prieš trisdešimt penkerius metus – aš tada merdėjau. Nuo peiliu rėžiančios šviesos užmerkiau savo akutes. Bandžiau įkvėpti, bet tik dar labiau dusau. Mano violetinės spalvos kūnelis sudrebėjo ir many kažkas nutrūko. Nugrimzdau į tamsą, riksmai nutolo.
●
Dvi dienos prieš rudens saulėgrįžą.
Išlendu iš gūžtos. Saulės spinduliai jau nebeakina, tik švelniai krenta ant kaimo. Aplink laksto mano seserų mažiausieji, vaikydami vištas. Tuo tarpu moterys, ruošdamosi žiemai, verpia jau nukirptą avių vilną. Lėtai prisliūkinu prie bendro laužo.
Pranašingas voras
Keletą dienų nevažiavau automobiliu. Turbūt pamanęs, kad automobilis nebenaudojamas, kabinoje neaišku kaip prasmukęs įsitaisė voras. Tinklą numezgęs, pasalaudamas, laukė grobio. Čiupau ir išmečiau pro langą. Bet voras nepasidavė, beskriedamas nutiesė lipnų siūlą ir užsikabino už veidrodėlio.