Tarp literatūrologijos ir kritikos
Šiek tiek keista, kad Jūratė Sprindytė, Vytauto Kubiliaus disertantė, jo vardu pavadintą premiją gauna tik dabar. Knygų apžvalgoje „Metuose“ ji neseniai prisipažino, kad skaito viską, ką parašo Danutė Kalinauskaitė, Valentinas Sventickas ir Jurga Tumasonytė. O aš skaitau viską, ką parašo Jūratė Sprindytė…
Henriko Radausko laiškas Antanui Škėmai
Mūsų meninės koncepcijos ir stiliai yra tiek skirtingi (kas, berods, pažymėta ir Jūsų rankraščio 45–46 psl.), kad mano nuomonė apie Jūsų romaną negali pretenduoti į teisingumą. Taigi kelios palaidos pastabos. Kadangi rašot fragmentų principu, tai man atrodo, kad būtų geriau, jei tie fragmentai, atskirai paimti, turėtų daugiau „vertės savy“.
Iš bloknoto (51)
Šį ankstyvą rudenį litvakų parodoje sutiktas Arkadijus Gotesmanas paprašė manęs prisiminti Anatolijų Šenderovą, artėjant jo aštuoniasdešimtmečiui. Tiesa, jubiliejus bus tik kitąmet, bet aš nutariau savo mintis užrašyti dabar, kol nevėlu.
Šeima kaip filosofinio gyvenimo forma
Jeigu manysime, kad filosofija yra pasaulio, žmogaus, transcendencijos analizė ir apmąstymas, tai vaiko atėjimas į filosofo šeimą teikia labai svarbios medžiagos apmąstymams ir būtinybę ją filosofiškai „suvirškinti“.
Knygų mugių nejaukumai
Norėjom paklausti, kur čia tualetas?
Senienos ir naujienos (8)
Silpnesnes knygas mėgstu skaityti dėl to, kad jos veikia kontrasto principu – paryškina stipresniųjų gerumą. Romanas debiutinis, išleistas 300-ųjų Kanto gimimo metinių proga, bet skaityti gan įdomu dėl paties filosofo biografijos vaizdavimo, net jei jis naivistinis.
Pora romanų, šiek tiek poezijos ir dar šis tas
Apžvalgininkai ne itin mėgsta rašyti apie poezijos rinktines. Tai suprantama: dažniausiai jose spausdinami jau skelbti, dargi labiausiai pripažinti, galbūt ne tik daugelio skaityti, bet ir nesyk aprašyti tekstai, tad ką gi čia naujo bepasakysi…
Dirigavimas tankmei
Tomas Treibergas – latvių poetas, aktorius, žurnalistas, režisierius, Latvijos universitete baigęs teologijos bakalauro studijas, Baltijos šalių šiuolaikinės poezijos žurnalo „No More Amber“ kuratorius, išleidęs jau tris poezijos knygas.
Išbūti
Neduokdie
pagalvot apie prasmę,
kad nėra jos –
o vis tiek reikia būti
auga medis
vaikai
savivertė
skausmas.
Kodėl negalėjai su ja gyventi?
Ji visur nešiojosi su savim jūrą.
Kur tik eina, prasipila, išsipila.
Jūra virtuvėj, vonioj, gatvėse, miške, lovoj, spintoj, drabužiuose.
Orfiškosios giesmės vandenų dievybėms
O Nimfos, dukterys Okeano didžiadvasingo,
Namus susikūrusios gelmenuos žemės vagų vandeningų.
Slapti jūsų takai žemiškieji, o Bakcho žindėjos,
Daugiašlovės, šventos, lankose kilpinėjančios vaisių nešėjos.
Manhatano barokas
Neoninės pašvaistės
skalauja gatves –
srūva narkozė,
sintetinė nemiga
į nemėnesėtas miesto gatves.
Ateitis iš antrų rankų
Ką reiškia prarasti atmintį, noriu paklausti psichiatrės užėjusi į kabinetą, bet ji jauna ir atrodo rimta, gal net rūsti, į mane nežiūri, jos rašiklis pakimba ties mano ligos istorija, lyg svarstytų, kokią diagnozę įrašyti – iš akies, iš pirmo įspūdžio. „Kur paskui išeina visa ta asmeninė praeitis?“ – klausia pasakotojas Georgi Gospodinovo romane „Laiko slėptuvė“.
Apie Romą, tapusią namais
„Tu juk nekeliauji viena“, – kažkaip taip sakė ir ramino bičiuliai, kai prasitariau rudenį keliausianti į Romą. Nors keliavau turėdama konkrečius tikslus ir uždavinius, o Italijos sostinėje praleidau daugiau nei savaitę, kompanijos pritrūkdavo nebent vakarieniaujant.
Winstono Churchillio sąmojis ir išmintis
– Balsuot už tave? Dar ko! Geriau jau balsuosiu už velnią!
– Suprantu, – atsakė Churchillis. – Bet jeigu jūsų bičiulis nedalyvautų rinkimuose, ar galiu tikėtis jūsų paramos?
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas
O apie ką rašyčiau ir ką diskretiškai nutylėčiau? Ar galiu pasakyti tai, ką galvoju dabar? Žinodamas, jog šie dienoraščio eskizai bus išspausdinti po kelių savaičių? Ar aš labiau diskretiškas ar korektiškas turėčiau būti? Taigi, tai eksperimentas.
Tykus grožis
Būna meno kūrinių, nuo pirmo žvilgsnio, kadro, pastraipos, frazės, akordo apdovanojančių. Įsisriegiančių į saulės rezginį, tarpstančių jame ne dieną ir ne dvi, įvykdančių mažą iniciaciją. Tai ir yra tikrasis meno…
Nesuvalgytas Bukowskis
Į leidyklos „Kitos knygos“ dvidešimtmečio vakarėlį, vykusį „Paviljono“ knygų savaitgalį, sugužėjusi minia gavo torto su Bukowskio atvaizdu – šio autoriaus knygos vertimą leidyklos galva ir siela Gediminas Baranauskas išleido…
Vėjelis klimato kaitos konferencijoje Baku
„Nejaugi esame pasmerkti dėl to, kad nematome didesnio paveikslo?“ Šią biologo, gamtos istoriko ir rašytojo sero Davido Attenborough citatą, kalbant apie klimato kaitą ir būtent šių metų Jungtinių Tautų klimato…